- leišiuoti
- 1 leišiúoti, -iúoja, -iãvo intr. 1. Trš kalbėti latvišku ar kitos kurios kalbos akcentu: Iš juma vienas guduo[ja], o antras leišiúo[ja] kalbėdamas lietuviškai JI487. Tik lietuvis neleišiuoja, bet prašaleitis M. 2. kalbėti ne ta tarme: Pabuvo biškį Kaune i jau leišiúo[ja] šnekėdama Kv. Kai pradeda šis prūsas leišiúoti, tai kurį žodį ir visai negali suprasti Žgč. Kitur kreipa, kitur leišiuo[ja], o mes stačiai ir dailiai kalbam LTI553(Jn). Už nubrėžtųjų [Pagramančio tarmės] ribų gyvenančius pravardžiuoja leišiuojančiais, žodžius kreipiančiais P.Jon. 3. Pvn, Grdm kalbėti bendrine kalba: Kodėl ne po gramatikos šneki, ko neleišiúoji? Jdr. \ leišiuoti; paleišiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.